‘…sibirskas?…*mano sapnas*’

Jis tiesė savo gležnas rankas į viršų, o išsisunkantis karštis prakaito pavidalu nusėdo dideliais lašais ant jo pilkos odos. Dėl kriaušlės duonos jis išvirto iš lovos, kojos nebelaikė, jis nebeįstengė daugiau eiti. Milžinės akys buvo įdubusios ir apgaubtos paslaptingais, kažkada buvusiais akių vokais. Plaukai, kaip nuvytę gyvybės trokštantys daigai, vos sudygę turėjo žūti. Atrodė, kad žiūri į eksponuojamą skeletą, tokį bedvasį, tokį bekūnį. Negalėjai suprasti, kur prasideda jis, kur baigiasi.. Jo maža širdelė slėpėsi po išsikišusiais šonkauliais. Išsišokusios kraujagyslės atrodė, kaip išsiraigiusios medžio šaknys. Jis bandė paimti tą nelemtą duonos kriaušlę, bet mirtis jį spėjo pasiglemžti greičiau. Visi kiti nebekreipė į jo kūnelį dėmesio. Jie ginčijosi dėl tos gyvybę atimančios duonos kriaušlės. Ji galėjo tam mažam stebuklingam berniukui suteikti dar gyvybės.. Aplink viskas atšalo, neliko užuojautos ir žmogiškumo. Viskas virto dulkėmis ir buvo nupūsta vėjo…

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s


%d bloggers like this: